Aukštos įtampos kabeliai ir žemos įtampos kabeliai turi skirtingus struktūrinius dispersijas, turinčius įtakos jų našumui ir pritaikymui. Vidinė šių kabelių sudėtis atskleidžia pagrindinius skirtumus:
Aukštos įtampos kabelio struktūra:
1. Dirigentas
2. Vidinis puslaidinis sluoksnis
3. Izoliacijos sluoksnis
4. Išorinis puslaidinis sluoksnis
5. Metalo šarvai
6. Apvalkalo sluoksnis
Žemos įtampos kabelio struktūra:
1. Dirigentas
2. Izoliacijos sluoksnis
3. Plieninė juosta (nėra daugelyje žemos įtampos kabelių)
4. apvalkalo sluoksnis
Pagrindinis aukštos įtampos ir žemos įtampos kabelių skirtumas yra puslaidininkio sluoksnio ir ekrano sluoksnis aukštos įtampos kabeliuose. Taigi aukštos įtampos kabeliai paprastai turi žymiai storesnius izoliacijos sluoksnius, todėl susidaro sudėtingesnė struktūra ir reikalaujantys gamybos procesų.
Puslaidinis sluoksnis:
Vidinis puslaidinis sluoksnis funkcijos, siekiant pagerinti elektrinio lauko efektą. Aukštos įtampos kabeliuose artumas tarp laidininko ir izoliacijos sluoksnio gali sukurti spragas, todėl atsiranda dalinių iškrovimų, kurie pažeidžia izoliaciją. Norėdami tai sušvelninti, puslaidinis sluoksnis veikia kaip perėjimas tarp metalo laidininko ir izoliacijos sluoksnio. Panašiai išorinis puslaidinis sluoksnis apsaugo nuo lokalizuoto išleidimo tarp izoliacijos sluoksnio ir metalo apvalkalo.
Ekranavimo sluoksnis:
Metalinis ekrano sluoksnis aukštos įtampos kabeliuose aptarnauja tris pagrindinius tikslus:
1. Elektrinis lauko ekranas: apsaugo nuo išorinių trukdžių, ekranuodamas elektrinį lauką, susidarantį aukštos įtampos kabele.
2. Talpos srovės laidumas veikimo metu: veikia kaip talpinio srovės srauto kelias kabelio veikimo metu.
3. Trumpo jungimo srovės kelias: Izoliacijos gedimo atveju ekrano sluoksnis suteikia maršrutą nuotėkio srovei tekėti į žemę, padidindamas saugumą.
Atskirkite aukštos įtampos ir žemos įtampos kabelius:
1. Struktūrinis tyrimas: Aukštos įtampos kabeliai turi daugiau sluoksnių, pastebimi nulupus atokiausį sluoksnį, kad būtų atskleisti metaliniai šarvai, ekranai, izoliacija ir laidininkas. Priešingai, žemos įtampos kabeliai paprastai atskleidžia izoliaciją ar laidininkus pašalinus išorinį sluoksnį.
2. Izoliacijos storis: aukštos įtampos kabelio izoliacija yra ypač storesnė, paprastai viršija 5 milimetrus, o žemos įtampos kabelio izoliacija paprastai yra 3 milimetrų.
3. Kabelių žymėjimai: Išoriniame kabelio sluoksnyje dažnai yra žymėjimai, nurodantys kabelio tipą, skerspjūvio plotą, vardinę įtampą, ilgį ir kitus svarbius parametrus.
Suprasti šiuos struktūrinius ir funkcinius skirtumus labai svarbu pasirinkti tinkamą kabelį konkrečioms programoms, užtikrinant optimalų našumą ir saugumą.
Pašto laikas: 2012 m. Sausio 27 d