1 Įvadas
Sparčiai plėtojant komunikacijos technologijas maždaug per pastarąjį dešimtmetį, pluošto optinių kabelių taikymo sritis plečiasi. Kadangi aplinkos reikalavimai pluošto optiniams kabeliams ir toliau didėja, taip pat ir reikalaujant medžiagų, naudojamų šviesolaidžio kabeliuose, reikalavimus. Fibero optinio kabelinio vandens blokavimo juosta yra įprasta vandens blokavimo medžiaga, naudojama šviesolaidinio kabelių pramonėje, buvo plačiai pripažintas sandarinimo, hidroizoliacijos, drėgmės ir buferio apsaugos vaidmuo, o jos veislės ir našumas buvo nuolat tobulinami ir tobulinami tobulinant šviesolaidinį kabelį. Pastaraisiais metais į optinį kabelį buvo įvesta „sausos šerdies“ struktūra. Tokio tipo kabelinio vandens barjerinės medžiagos paprastai yra juostos, verpalų ar dangos derinys, kad vanduo išilgai prasiskverbtų į kabelio šerdį. Augant sauso šerdies pluošto optiniams kabeliams, sausos šerdies optinės pluošto kabelinės medžiagos greitai pakeičia tradicinius naftos želė pagrindu pagamintus kabelių užpildymo junginius. Sausos šerdies medžiagoje naudojamas polimeras, kuris greitai sugeria vandenį hidrogeliui, kuris išsipučia ir užpildo vandens įsiskverbimo kanalus. Be to, kadangi sausos šerdies medžiagoje nėra lipnių tepalų, norint paruošti kabelį, reikia paruošti kabelį, o kabelio sujungimo laikas labai sutrumpėja. Lengvas kabelio svoris ir geras sukibimas tarp išorinio armatūrinio verpalų ir apvalkalo nesumažina, todėl tai yra populiarus pasirinkimas.
2 Vandens poveikis kabelio ir vandens atsparumo mechanizmui
Pagrindinė priežastis, kodėl reikia imtis įvairių vandens blokavimo priemonių, yra ta, kad į laidą patekęs vanduo suskaidys į vandenilio ir o h., Tai padidins optinio pluošto perdavimo praradimą, sumažins pluošto veikimą ir sutrumpins kabelio tarnavimo laiką. Labiausiai paplitusios vandens blokavimo priemonės yra užpildymas naftos pasta ir pridedama vandens blokavimo juosta, kuri užpildyta tarpu tarp kabelio šerdies ir apvalkalo, kad vanduo ir drėgmė nesisektų vertikaliai, taigi vaidina vaidmenį vandens blokavime.
Kai sintetinės dervos naudojamos dideliais kiekiais kaip izoliatoriai šviesolaidžio kabeliuose (pirmiausia kabeliuose), šios izoliacinės medžiagos taip pat nėra apsaugoti nuo vandens patekimo. „Vandens medžių“ susidarymas izoliacinėje medžiagoje yra pagrindinė poveikio perdavimo efektyvumui priežastis. Vandens medžių paveiktas mechanizmas, kuriuo izoliuojančiai medžiagai paveikia vandens medžiai, paprastai paaiškinamas taip: Dėl stipraus elektrinio lauko (dar viena hipotezė yra ta, kad cheminės dervos savybės keičia labai silpną pagreitinto elektronų išleidimą), vandens molekulės prasiskverbia per įvairius mikro porų skaičių, esančių šlapimo medžiagoje, esančioje optiniame fibero kabeliniame laidoje. Vandens molekulės prasiskverbs per skirtingą mikroporų skaičių kabelio apvalkalo medžiagoje, sudarydamos „vandens medžius“, palaipsniui kaupdami didelį vandens kiekį ir plinta išilgine laido kryptimi ir paveiks kabelio veikimą. Po daugelio metų tarptautinių tyrimų ir bandymų, devintojo dešimtmečio viduryje, norint rasti būdą, kaip pašalinti geriausią būdą gaminti vandens medžius, tai yra, prieš kabelio išspaudimą, apvyniotą vandens absorbcijos sluoksniu ir vandens barjero išplėtimą, kad būtų galima slopinti ir sulėtinti vandens medžių augimą, blokuojant vandenį išilginio plitimo viduje; Tuo pačiu metu dėl išorinio vandens pažeidimo ir vandens įsiskverbimo vandens barjeras taip pat gali greitai užblokuoti vandenį, o ne į išilginį kabelio plitimą.
3 Kabelinio vandens barjero apžvalga
3. 1 pluošto optinio kabelinio vandens užtvarų klasifikacija
Yra daugybė būdų, kaip klasifikuoti optinio kabelinio vandens užtvaras, kurias galima klasifikuoti pagal jų struktūrą, kokybę ir storią. Apskritai, jie gali būti klasifikuojami pagal jų struktūrą: dvipusiai laminuotos vandens elementai, vienpusiai dengta vandens kamienai ir kompozicinė plėvelės vandens kamiena. Vandens barjero funkcija vandens barjerui daugiausia lemia didelę vandens absorbcijos medžiagą (vadinamą vandens barjeru), kuri gali greitai išsipūsti po vandens barjero, susiduriančio su vandeniu, sudarydamas didelį gelio tūrį (vandens barjeras gali absorbuoti šimtus kartų daugiau vandens nei pats), taip užkirsti kelią vandens medžio augimui ir užkirsti kelią nuolatiniam vandens infiltavimui ir paplitimui. Tai apima tiek natūralius, tiek chemiškai modifikuotus polisacharidus.
Nors šie natūralūs ar pusiau natūralūs vandens blokatoriai turi gerų savybių, jie turi du mirtinus trūkumus:
1) Jie yra biologiškai skaidomi ir 2) jie yra labai degūs. Dėl to jie vargu ar bus naudojami optinėse optinėse kabelinėse medžiagose. Kito tipo sintetines medžiagas vandens atsparume vaizduoja poliakrilatai, kurie gali būti naudojami kaip vanduo optiniams kabeliams, nes jie atitinka šiuos reikalavimus: 1) Sausus jie gali neutralizuoti įtempius, susidarančius gaminant optinius kabelius;
2) Sausus jie gali atlaikyti optinių kabelių veikimo sąlygas (šiluminis ciklas nuo kambario temperatūros iki 90 ° C), nepaveikdami kabelio tarnavimo laiko, taip pat gali trumpą laiką atlaikyti aukštą temperatūrą;
3) Kai vanduo patenka, jie gali greitai išsipūsti ir suformuoti gelį, kurio greitis plečiasi.
4) Gaminkite labai klampų gelį, net esant aukštai temperatūrai gelio klampumas yra stabilus ilgą laiką.
Vandens repelentų sintezę galima iš esmės suskirstyti į tradicinius cheminius metodus-atvirkštinės fazės metodą (vandens ir aliejaus polimerizacijos kryžminimo metodą), jų pačių kryžminimo polimerizacijos metodą-disko metodą, švitinimo metodą-„kobalto 60“ γ spindulių metodą. Kryžminio sujungimo metodas grindžiamas „kobalto 60“ γ-radiacijos metodu. Skirtingi sintezės metodai turi skirtingą polimerizacijos ir kryžminio susiliejimo laipsnį, todėl labai griežtus reikalavimus vandens blokuojančiam agentui, reikalingam vandens blokavimo juostose. Remiantis praktine patirtimi, tik nedaugelis poliakrilatų gali atitikti aukščiau nurodytus keturis reikalavimus, vandens blokavimo agentai (vandenį sugeriančios dervos) negali būti naudojamos kaip žaliavos vienai kryžminio susieto natrio poliakrilato daliai, turi būti naudojamas daugiapolimerų kryžminimo metodui (ty sukryžiuoti daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį daugialypį sujungimo būdą. Pagrindiniai reikalavimai yra šie: Vandens absorbcijos daugkartinis gali pasiekti maždaug 400 kartų, vandens absorbcijos greitis gali pasiekti pirmąją minutę, kad absorbuotų 75% vandens, kurį absorbuoja vandens atsparumas; Vandeniui atsparus džiovinimo šiluminio stabilumo reikalavimams: ilgalaikis 90 ° C temperatūros atsparumas temperatūrai, maksimali darbo temperatūra-160 ° C, momentinis atsparumas temperatūrai 230 ° C (ypač svarbu fotoelektriniam kompoziciniam kabeliui su elektriniais signalais); Vandens absorbcija po gelio stabilumo reikalavimų susidarymo: Po kelių šiluminių ciklų (20 ° C ~ 95 ° C) Gelio stabilumas po vandens absorbcijos reikalauja: didelio klampumo gelio ir gelio stiprumo po kelių šiluminių ciklų (nuo 20 ° C iki 95 ° C). Gelio stabilumas labai skiriasi priklausomai nuo sintezės metodo ir gamintojo naudojamų medžiagų. Tuo pačiu metu ne greitesnis išsiplėtimo greitis, tuo geresni, kai kurie produktai vienpusis greičio siekimas, priedų naudojimas nėra palankus hidrogelio stabilumui, vandens sulaikymo pajėgumo sunaikinimui, bet ne siekiant atsparumo vandens poveikiui.
3. 3 Vandenio blokuojančios juostos charakteristikos kaip laidas gamybos, testavimo, transportavimo, laikymo ir naudojimo proceso metu, siekiant atlaikyti aplinkos testą, taigi, atsižvelgiant į optinio kabelio naudojimo perspektyvą, kabelio vandens blokavimo juostos reikalavimai yra šie:
1) išvaizdos pluošto pasiskirstymas, kompozicinės medžiagos be delaminacijos ir miltelių, su tam tikru mechaniniu stiprumu, tinkamu kabelio poreikiams;
2) Vienoda, pakartojama, stabili kokybė, formuojant kabelį, nebus delaminuotas ir pagamintas
3) didelis išplėtimo slėgis, greitas išplėtimo greitis, geras gelio stabilumas;
4) geras šiluminis stabilumas, tinkamas įvairiam paskesniam apdorojimui;
5) didelis cheminis stabilumas neturi jokių korozinių komponentų, atsparių bakterijoms ir pelėsių erozijai;
6) Geras suderinamumas su kitomis optinio kabelio medžiagomis, atsparumu oksidacijai ir kt.
4 optinio kabelio vandens barjero našumo standartai
Daugybė tyrimų rezultatų rodo, kad nekvalifikuotas vandens atsparumas ilgalaikiam kabelio perdavimo efektyvumo stabilumui padarys didelę žalą. Šią žalą gamybos procese ir gamyklos tikrinant optinio pluošto laidą sunku rasti, tačiau pamažu pasirodys laido klojimo po naudojimo procese. Todėl laiku priimti užduotį tapo laiku, kad būtų galima priimti išsamius ir tikslius testų standartus, kad būtų galima rasti visų šalių vertinimo pagrindą. Autoriaus išsamūs tyrimai, tyrinėjimai ir eksperimentai su vandeniu blokuojančiais diržais suteikė pakankamą techninį pagrindą kuriant vandens blokuojančių diržų techninius standartus. Remdamiesi šiais atvejais, nustatykite vandens barjero vertės našumo parametrus:
1) vandens elemento optinio kabelio standarto reikalavimai (daugiausia optinio kabelio medžiagos reikalavimai optinio kabelio standarte);
2) vandens barjerų gamybos ir naudojimo patirtis ir atitinkamos bandymo ataskaitos;
3) Vandenio blokuojančių juostų charakteristikų įtakos tyrimų rezultatai optinio pluošto kabelių veikimui.
4. 1 išvaizda
Vandens barjero juostos išvaizda turėtų būti tolygiai paskirstyta pluoštai; paviršius turėtų būti lygus ir be raukšlių, raukšlių ir ašarų; Juostos pločio plyšys neturėtų būti skaldos; Kompozicinėje medžiagoje neturėtų būti be delaminacijos; Juosta turėtų būti tvirtai suvyniota, o rankinės juostos kraštai turėtų būti be „šiaudinės skrybėlės formos“.
4.2 Mechaninis vandens elemento stiprumas
Vandens viršūnės tempimo stiprumas priklauso nuo poliesterio neaustinės juostos gamybos būdo tomis pačiomis kiekybinėmis sąlygomis, viskozės metodas yra geresnis nei karštai valcuotas produkto tempimo stiprumo gamybos metodas, storis taip pat yra plonesnis. Vandens barjero juostos tempimo stiprumas kinta priklausomai nuo to, kaip kabelis apvyniotas arba apvyniotas aplink laidą.
Tai yra pagrindinis dviejų vandens blokuojančių diržų rodiklis, kuriam bandymo metodas turėtų būti suvienytas su prietaiso, skysčio ir bandymo procedūra. Pagrindinė vandens blokavimo medžiaga vandenyje blokuojančioje juostoje yra iš dalies susietas natrio poliakrilatas ir jo dariniai, jautrūs vandens kokybės reikalavimų sudėčiai ir pobūdžiui, siekiant suvienodinti vandens blokuojančios juostos patinimo aukščio standartą, dejonizuoto vandens naudojimas turi būti naudojamas (distiliuotas vanduo yra naudojamas arbitražui), nes nėra anoninio ir cationic komponento, kuris yra dejonizuotas, o tai yra dejonizuoto vandens komponentas. Vandens absorbcijos dervos absorbcijos daugiklis skirtingose vandens savybėse labai skiriasi, jei absorbcijos daugiklis gryname vandenyje yra 100% nominalios vertės; Vandenyje iš čiaupo jis yra nuo 40% iki 60% (atsižvelgiant į kiekvienos vietos vandens kokybę); Jūros vandenyje tai yra 12%; Požeminis vanduo ar latakų vanduo yra sudėtingesnis, sunku nustatyti absorbcijos procentą, o jo vertė bus labai maža. Norint užtikrinti vandens barjero efektą ir kabelio tarnavimo laiką, geriausia naudoti vandens barjerinę juostą, kurios patinimo aukštis yra> 10 mm.
4.3elektrinės savybės
Paprastai tariant, optiniame laide nėra metalinės vielos elektrinių signalų perdavimo, todėl nereikia naudoti pusiau laidžios atsparumo vandens juostos, tik 33 Wang Qiang ir tt: optinio kabelio vandens atsparumo juostos juosta
Elektrinis kompozicinis kabelis prieš elektros signalų buvimą, specifiniai reikalavimai pagal laido struktūrą pagal sutartį.
4.4 Šiluminis stabilumas Daugelis vandens blokuojančių juostų veislių gali atitikti šiluminio stabilumo reikalavimus: ilgalaikis atsparumas temperatūrai 90 ° C, maksimali darbo temperatūra-160 ° C, momentinis atsparumas temperatūrai 230 ° C. Vandeniui blokuojančios juostos veikimas neturėtų pasikeisti po nurodyto laikotarpio šioje temperatūroje.
Gelio stipris turėtų būti svarbiausia intumcinės medžiagos savybė, o išsiplėtimo greitis naudojamas tik norint apriboti pradinio vandens įsiskverbimo ilgį (mažiau nei 1 m). Gera išplėtimo medžiaga turėtų turėti tinkamą išsiplėtimo greitį ir didelį klampumą. Prasta vandens barjerinė medžiaga, net ir turint didelį išsiplėtimo greitį ir mažą klampumą, turės prastas vandens barjero savybes. Tai galima išbandyti, palyginti su daugybe šiluminių ciklų. Hidrolizinėmis sąlygomis gelis suskaidys į mažo klampumo skystį, kuris pablogės jo kokybę. Tai pasiekiama maišant gryną vandens suspensiją, kurioje yra patinimų miltelių 2 valandas. Gautas gelis tada yra atskirtas nuo vandens pertekliaus ir dedamas į besisukantį viskozimetrą, kad būtų išmatuotas klampumas prieš ir po 24 valandų 95 ° C temperatūroje. Gali būti matomas gelio stabilumo skirtumas. Paprastai tai atliekama 8 val. Ciklais nuo 20 ° C iki 95 ° C ir 8 val. Nuo 95 ° C iki 20 ° C. Atitinkamiems Vokietijos standartams reikia 126 8h ciklų.
4. 5 Suderinamumas Vandens barjero suderinamumas yra ypač svarbi savybė, susijusi su optinio pluošto kabelio tarnavimo laikotarpiu, todėl reikia atsižvelgti į iki šiol susijusias šviesolaidines kabelines medžiagas. Kadangi suderinamumas užtrunka ilgai, kol paaiškės, reikia naudoti pagreitintą senėjimo testą, ty kabelinės medžiagos pavyzdys yra nušvaltas, apvyniotas sauso vandens atsparumo juostos sluoksniu ir laikoma pastovioje temperatūros kameroje 100 ° C temperatūroje 10 dienų, po to pasveriama kokybė. Po bandymo medžiagos tempimo stiprumas ir pailgėjimas neturėtų keistis daugiau kaip 20%.
Pašto laikas: 2012 m. Liepos 22 d